Per karantiną mūsų sūnus (tada jam buvo 14 metų) sėdėdamas kiauras dienas prie kompiuterio stipriai priaugo svorio. Jis svėrė 109 kg ir mes, kaip tėvai jau rimtai buvome sunerimę. Apie paauglių svorio korekcijos programos jau buvom girdėję, o tiksliau ją buvo jau išbandžiusi vyresnė mūsų dukra. Jai labai patiko, ko turbūt daug kas mažai tikisi iš tokio tipo programos ir stovyklos, kur bus mokama apie sveiko gyvenimo būdą. Po programos ji pradėjo kreiptį dėmesį kokį maistą valgo, ir įdomiausia, kad labiau pradėjo save priimti kokia ji yra. Tad nusprendėm kalbinti sūnų irgi dalyvauti šioje programoje, nes kalbos apie judėjimą, reguliaraus miego svarbą ir tuo labiau apie sveikesnį maitinimąsi nelabai padėjo. Paaugliui vis atrodydavo – ką tie tėvai supranta, nors mes patys daug sportuojam bei stengiamės sveikai maitintis (namie niekada nebūna Coca Colos ar čipsų). Nors ir ne savo noru, sūnus visgi sutiko dalyvauti. Koks buvo nustebimas, kai nuvykęs į programos stovyklą jau po poros dienų pareiškė, kad tai geriausia stovykla, kurioje jis yra buvęs ir norės dar kartą į tokią stovyklą eiti. Grižęs namo, stengėsi pildyti valgymo dienoraštį, kartu pagalvodavom ką gaminsimės, kokius produktus pirksime. Dalyvavimo programoje metu po truputį pradėjo mažėti svoris. Kas mums kaip tėvus žavėjo, kad jis pradėjo eiti reguliariai ir anksčiau miegoti, pradėjo sportuoti ir nebereikėjo kalbinti valgyti blynus iš pilno grūdo miltų – tai pasidarė normalu. Jis stengėsi prisilaikyti principo, kad picos ir panašus maistas tik kartą per savaitę. Po metų jis jau buvo numetęs 20 kg, o šiai dienai, praėjus pusantrų metų jau 30 kg ir dabar sveria 77 kg, kadangi yra aukštas (185 cm), tai sakyčiau, kad pasiekė tokiam amžiui (16 metų) tinkamą svorį. Taip, jis per tiek laiko grįžo prie kai kurių senų įpročių, tai daugiausiai liečia miegą – mėgsta savaitgaliais ilgai pabūti prie kompiuterio, ir valgymo įpročiai suprastėjo, nes mažiau valgo daržovių ir dažniau save palepina prastesniu maistu, tačiau vis tiek atkreipia dėmesį, kuris maistas sveikesnis bei vis tebesportuoja. Jei negali nueiti į sporto salę, tai bent namie padaro pratimus. Tad mes labai džiaugiamės pokyčiais ir pakitusiu suvokimu apie sveiko gyvenimo būdą. Labai dėkui Artiomui ir visai jo komandai, nes iš tiesų sugebėti taip sumotyvuoti paauglius, man pačiai tarsi stebuklas. Labai visiems, kas turi paauglių su svorio problemomis, rekomenduoju Artiomo Šabajevo rekomenduojamas paslaugas. Praeitais metais ir draugė šiaip ne taip įkalbėjo (tiesa, su pykčiais) programoje dalyvauti savo dukrą ir negali atsidžiaugti tiek pati, tiek jos dukra.
Aš asmeniškai nustojau save kontroliuoti mityboje. Labai aiški mitybos schema ir niekas neuždrausta. Internete tiek nuomonių, kad labai sunku atsirinkti tinkamą informaciją, o čia gavau visą susistemintą informaciją, kuri labai padėjo. O svarbiausia, kad savęs neribojant ir valgant pagal metodą, labai lengvai ir sveikai krenta svoris.
Konsultacijų pradžia buvo ne apie mitybą, o apie emocijas. Pirmą kartą tokią patirtį turėjau, bet ji labai pasiteisino. Pradėjau “ramiau” valgyti ir ramiau reaguoti į išorinius dirgiklius.
Kai pamačiau sūnaus medicininėje pažymoje įrašą – NUTUKIMAS, tuomet ne juokais susirūpinau. Jam tik 14 metų, o svoris 115 kg. Turime kažką daryti ir jam padėti. Sakoma, kad niekas nevyksta be priežasties. Netikėtai gavome pasiūlymą dalyvauti Artiomo Šabajevo svorio korekcijos programoje. Viena iš vasaros programos dalių – stovykla. Sūnus į bet kokią stovyklą vengė važiuoti, nes kompleksavo dėl savo didelio svorio, dėl to kad yra fiziškai lėtesnis nei kiti jo amžiaus vaikai. Įtikinau sūnų kad pabandom, jei nepatiks tai parsivešiu namo pirmą dieną. Tai buvo ne tik stovykla vaikui, bet tuo pačiu darbas ir mokymasis visai mūsų šeimai. Išbuvo sūnus stovykloje visą nustatytą laiką (5 paras), ir kaip ne keista jam ten labai patiko. Tik buvo liūdna, kad reikia palikti stovyklą ir išvažiuoti namo. Ten visi buvo draugiški, nebuvo jokių patyčių dėl to kad tu „storas”. Stovykloje vaikas suprato, o tuo pačiu ir mes, kas yra blogas maistas, kuris produktas suteikia energijos, kas yra skaidulos, kaip gaminti sveiką maistą, kad reikia žingsniuoti, judėti, sportuoti. Po 2021 m. liepos mėn. stovyklos sūnaus kilogramai pradėjo po truputį tirpti. Dar stovykloje nukrito 5 kg., o paskui po truputį dar, dar, dar. Ir šiai dienai praėjus nuo stovyklos 1,5 metų iš viso nukrito 36 kg. Vaikas tapo visiškai normalus, pasitikintis savimi, sportuojantis. Jo ūgis dabar 1,90 m. svoris 79 kg. Nebeliko nukarusio pilvuko, putlių žandukų ir stambių kojų. Kuomet sūnų pamatė jo pirmoji mokytoja, sušuko: kur tavo kilogramai dingo ? Nelabai turime nuotraukų kur matosi vaikas būdamas stambus, nes jis vengė fotografuotis dėl didelio svorio. Bet keletą radau.
Dukra padarė didžiulius pokyčius, nešasi į mokyklą pačios pasigamintas salotas, išmoko mėgautis (o ne kimšti be saiko, kaip buvo anksčiau) maistu, lėtai valgyti, kasdien sportuoja namų sąlygomis. Vis dėlto prireikė nemažai laiko iki to tikrojo įsisąmoninimo pačiai. Džiaugiuosi, kad mums puikiai sekasi tęsti pradėtas pamokas. Ačiū dar kartą.
Mūsų pažintis prasidėjo nuo nevilties. Nežinojau kokiu keliu eiti ir ką daryti, kad padėčiau savo sūnui išvengti cukrinio diabeto dėl nutukimo. Pradėjus dalyvauti programoje neįsivaizdavau kaip visa tai atrodys. Galvojau, kad ji pakeis mano vaiko supratimą ir mąstymą, tačiau ji pakeitė būtent mano požiūrį į vaiką, santykį su savimi, supratimą kas yra sveika mityba ir tinkami produktai. Dalyvavimas šioje programoje yra tik kelio pradžia, kuriuo mes pasukome eiti tam, kad padėtume sau ir savo vaikui. Didieji rezultatai dar ateityje, tačiau pati pritaikius gautas žinias numečiau 10 kg ir tapau daug energingesnė. Sūnaus cholesterolis ir cukrus normalizavosi. Tai mums jau didelis pasiekimas, o dar tik kelio pradžia…
Būtent po šios programos, kadangi į ją įtraukti ir tėvai mes kartu su vaiku gavome ne tik žinių apie maistą, valgymo ypatumus, tačiau svarbiausia mus kartu apjungė siekti pokyčių, valgyti truputį kitaip, maistą rinktis truputį kitaip , miego rėžimo laikytis truputį kitaip ir visos šios mažos detalės padarė tai, kad pas jau paauglę susiformavo supratimas, kad taip kai yra nėra gerai, o pakeisti galima.